Pilvo pūtimas, refliuksas ir maudimas: kada šie simptomai gali rodyti vėžį

Pilvo pūtimas po valgio. Rėmuo, kuris atsiranda gulant ar pasilenkus. Maudimas „po duobute” rytais. Šiuos simptomus per gyvenimą yra patyręs beveik kiekvienas, ir didžiajai daliai žmonių jie nereiškia nieko rimto. Tačiau yra atvejų, kai būtent šie nespecifiniai, „bevarsai” simptomai yra pirmieji agresyvaus stemplės ar skrandžio vėžio signalai. Kaip atskirti, kada simptomai yra nekalti, o kada – pavojaus signalas?

Problema, kuri kainuoja gyvybes

Pagrindinis stemplės ir skrandžio vėžio diagnostikos iššūkis yra tai, kad ankstyvosiose stadijose šios ligos klastingai imituoja įprastas, dažnas virškinimo problemas:

  • gastritą,
  • gastroezofaginio refliukso ligą (GERL),
  • funkcinę dispepsiją,
  • dirgliosios žarnos sindromą.

Pacientai metus, kartais ir ilgiau, gydosi „nuo refliukso” antacidais ar protonų siurblio inhibitoriais, simptomai laikinai pasitraukia, ir žmogus mano, kad viskas tvarkoje. Tuo metu navikas tyliai progresuoja. Šios ligos ypač pasižymi tuo, kad per metus dažnai peršoka per visą stadiją – tai reiškia, kad pradinė I stadijos liga, jei nediagnozuojama, per 12 mėnesių gali tapti III ar net IV stadijos.

Skrandžio ir stemplės vėžiui būdingi prasti gydymo rezultatai būtent todėl, kad daugumoje atvejų liga nustatoma pavėluotai. Penkerių metų išgyvenamumas pažengusioje stadijoje siekia tik 5–15 proc., o ankstyvoje – 70–90 proc. Kainos skirtumas – tai gyvybė.

Trys įprasti simptomai – ir kada jie tampa pavojingi

1. Refliuksas (rėmuo)

Įprasta: atsiranda po sunkaus valgio, gulint, pasilenkus. Pasitaiko visiems retkarčiais.

Pavojinga: simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius, atsiranda dažnai (kelis kartus per savaitę), gerėja vartojant vaistus, bet vos juos sustabdžius – grįžta. Apie pusė pacientų, sergančių stemplės vėžiu, ilgai skundėsi būtent lėtiniu refliuksu, kurį nurašė į „normalią” būklę.

Kodėl tai pavojinga: lėtinis rūgšties poveikis stemplei sukelia gleivinės pokyčius, kurie pirma virsta Bareto stemple (ikivėžine būkle), o vėliau – stemplės adenokarcinoma. Tai vienas geriausiai dokumentuotų vėžio vystymosi mechanizmų virškinamajame trakte.

Praktinė rekomendacija: jei refliuksas trunka ilgiau nei 6 mėnesius arba simptomai grįžta vos sustabdžius vaistus – būtina endoskopija.

2. Pilvo pūtimas ir ankstyvas sotumo jausmas

Įprasta: dėl mitybos, dujomis turtingų produktų (ankštinių, gazuotų gėrimų), streso ar dirgliosios žarnos sindromo.

Pavojinga: ankstyvas sotumo jausmas tampa nuolatinis – pradedi valgyti įprastą porciją ir pasijunti sotus suvalgęs vos pusę. Pilvas pūsti pradeda net ir suvalgius nedidelius kiekius. Tai gali rodyti, kad skrandžio talpumas mažėja dėl naviko augimo skrandžio sienelėje arba dėl difuzinio infiltracinio vėžio (linitis plastica).

Kodėl tai pavojinga: linitis plastica – ypač agresyvi skrandžio vėžio forma, kuri auga ne kaip atskira opa ar gumbas, o difuziškai infiltruoja skrandžio sienelę, paversdama ją kieta, neelastinga. Endoskopiškai šis vėžys gali atrodyti gana neryškus, todėl reikalinga gilioji biopsija. Šios formos prognozė bloga, jei nustatoma vėlai.

Praktinė rekomendacija: jei svorio krenta nepaaiškinamai arba sotumo jausmas atsiranda anksti ir reguliariai – endoskopija privaloma.

3. Maudimas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje

Įprasta: atsiranda po riebaus valgio, alkoholio, streso. Trumpalaikis, praeina pats.

Pavojinga: trunka 2–3 savaites ar ilgiau, neaiškios kilmės, neturi ryšio su konkrečiu valgiu, gali atsirasti naktinis prakaitavimas, bendras silpnumas. Šie simptomai, ypač derinyje, vadinami „B simptomais” ir onkologijoje yra vieni svarbiausių pavojaus ženklų.

Praktinė rekomendacija: maudimas, kuris trunka ilgiau nei kelias savaites ir neturi aiškios priežasties – tai signalas, kad reikia gastroenterologo apžiūros.

Trys įspėjamieji ženklai, kurie keičia situaciją

Bet kuris iš šių požymių, atsiradęs šalia įprastų virškinimo simptomų, transformuoja situaciją iš „greičiausiai nieko” į „būtinai endoskopija”:

  1. Disfagija (rijimo sutrikimas) – net jei atrodo nedidelis ir trumpalaikis. Tai vienas iš svarbiausių stemplės vėžio simptomų ir dažnai rodo jau pažengusią ligą. Pacientas dažnai aprašo: „Maistas tarsi pradeda strigti”, „turiu užgerti vandeniu”, „kąsnis sustoja krūtinėje”.
  2. Nepaaiškinamas svorio kritimas – daugiau nei 5 proc. kūno svorio per 6 mėnesius be aiškios priežasties.
  3. Anemija (mažakraujystė), nustatyta kraujo tyrime – ypač geležies stokos pobūdžio. Lėtinis lėtas kraujavimas iš naviko gali būti vienintelis ankstyvas požymis.

Esant bent vienam iš šių trijų ženklų – endoskopija reikalinga ne „kažkada”, o per artimiausias kelias savaites.

Jaunesni pacientai – nauja realybė

Anksčiau buvo manoma, kad skrandžio ir stemplės vėžys yra „vyresnio amžiaus liga”. Pastaraisiais metais visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, fiksuojama nerimą kelianti tendencija – vis dažniau šios ligos nustatomos 25–40 metų amžiaus pacientams.

Šiose grupėse vėžys dažnai būna molekuliniu lygmeniu agresyvesnis (dažniau difuzinis tipas, dažniau HER2-neigiamas, dažniau su signetinių ląstelių komponentu). Toks vėžys prastai reaguoja į standartinę chemoterapiją ir greičiau sukuria peritonines metastazes.

Praktinė išvada: amžius nėra apsauga. Jei jauno žmogaus skrandžio simptomai yra ilgalaikiai – tirtis būtina, nelaukiant „kol bus 50″.

Kas didina riziką – greitas patikrinimas

Atsakykite sau:

  • Ar refliuksas/rėmuo trunka ilgiau nei 6 mėnesius?
  • Ar šeimoje (tėvai, broliai, seserys) buvo skrandžio ar stemplės vėžio atvejų?
  • Ar pasitikrinote dėl Helicobacter pylori bakterijos?
  • Ar rūkote arba reguliariai vartojate alkoholį?
  • Ar netekote svorio be aiškios priežasties?
  • Ar pakitusi išmatų spalva (juodos)?
  • Ar atsiranda sunkumas ryjant?

Jei į kelis klausimus atsakymas „taip” – kreipkitės į šeimos gydytoją ir aptarkite gastroskopijos poreikį.

Ką daryti, jei nerimaujate

  1. Nesigydykite ilgai pats sau – jei rėmuo, refliuksas ar dispepsijos simptomai trunka ilgiau nei 4–6 savaites ir negerėja, kreipkitės į gydytoją.
  2. Nepamirškite H. pylori tyrimo – paprasta, neinvazinė diagnostika (kvėpavimo testas, antikūnų tyrimas kraujyje arba antigenų išmatose).
  3. Nepalikite endoskopijos „kažkam vėliau” – šis tyrimas gali išgelbėti gyvybę. Šiuolaikinė gastroskopija saugi, trumpa ir gali būti atliekama su sedacija.
  4. Sekite simptomus – užsirašykite, kada atsiranda, kaip ilgai trunka, ar yra ryšys su valgymu. Ši informacija labai padės gydytojui.

Apibendrinant

Pilvo pūtimas, refliuksas, maudimas pakrūtinyje – patys savaime nėra vėžio požymiai. Tačiau, jei jie užsitęsia, kartojasi, blogėja ar dera su įspėjamaisiais ženklais (svorio kritimu, anemija, disfagija), – tai signalas, kad organizmas „kažką sako”. Klausymas šių signalų ir laiku atlikta endoskopija – pigiausia, paprastas ir veiksmingas būdas užtikrinti, kad maža problema nepavirstų didele.


Konsultacijai dėl stemplės ar skrandžio simptomų galite registruotis Kontaktai.

Šaltiniai

  1. Obermannová R. et al. Oesophageal cancer: ESMO Clinical Practice Guideline for diagnosis, treatment and follow-up. Annals of Oncology, 2022;33(10):992–1004.
  2. Lordick F. et al. Gastric cancer: ESMO Clinical Practice Guideline for diagnosis, treatment and follow-up. Annals of Oncology, 2022;33(10):1005–1020.
  3. Katz PO. et al. ACG Clinical Guideline for the Diagnosis and Management of Gastroesophageal Reflux Disease. American Journal of Gastroenterology, 2022;117(1):27–56.
  4. Spechler SJ. & Souza RF. Barrett’s Esophagus. N Engl J Med, 2014;371:836–845.
Avatar photo
Martynas Lukšta

Dr. Martynas Lukšta – pilvo chirurgas onkologas, medicinos mokslų daktaras, dirbantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Specializacija – minimaliai invazinė skrandžio ir stemplės vėžio chirurgija.

Straipsniai: 7