Pavasarį pacientų, besiskundžiančių skrandžio skausmais, „rėmeniu” ar deginimu po krūtinkauliu, gausa žymiai padidėja. Tai nėra atsitiktinumas – sezoninis opaligės paūmėjimas yra žinomas reiškinys, kurį medikai stebi jau dešimtmečius. Tačiau būtent dėl simptomų banginumo („pagerėja – vėl atsinaujina”) pacientai dažnai vėluoja kreiptis. O delsimas opaligės atveju gali turėti rimtų pasekmių, nes ne kiekviena opa yra paprasta.
Kas yra skrandžio opaligė
Skrandžio opaligė – tai būklė, kai skrandžio gleivinėje susidaro pažeidimas (opa), kuris peržengia paviršinius gleivinės sluoksnius ir gali siekti gilesnius audinius. Skirtingai nuo paprasto gastrito (gleivinės uždegimo), opa yra struktūrinis defektas, matomas endoskopiškai.
Pagrindinės opaligės priežastys:
- Helicobacter pylori infekcija – pagrindinė opaligės priežastis pasaulyje. Lietuvoje šios bakterijos paplitimas ypač didelis – maždaug pusė suaugusių gyventojų yra jos nešiotojai.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas ir panašūs vaistai pažeidžia gleivinės apsauginį barjerą. Rizika ypač padidėja vyresnio amžiaus pacientams ir vartojant vaistus ilgai ar dideliais kiekiais.
- Rūkymas – sumažina apsauginių prostaglandinų gamybą gleivinėje.
- Lėtinis stresas ir netaisyklinga mityba – nors anksčiau šie veiksniai buvo laikomi pagrindiniais, dabar žinoma, kad jie veikia kaip rizikos veiksniai, o ne tiesioginės priežastys.
- Aspirinas mažomis dozėmis – kai vartojamas ilgai dėl širdies ligų profilaktikos.
- Retesnės priežastys – Zollingerio-Ellisono sindromas, lėtinis pankreatitas, kai kurios paveldimos būklės.
Kodėl simptomai paūmėja pavasarį
Sezoninis opaligės paūmėjimas yra žinomas, nors tiksli priežastis išlieka mokslinių diskusijų objektu. Galimi paaiškinimai:
- Hormonų ir vegetacinės nervų sistemos pokyčiai keičiantis sezonams;
- Padidėjęs streso lygis dėl gyvenimo ritmo pokyčių, kaupiasi žiemos nuovargis;
- Mitybos ir gėrimo įpročių pokyčiai pavasarį – daugiau alkoholio, šventinių valgymų;
- Vitamino D koncentracijos kraujyje sumažėjimas po žiemos – kai kurie tyrimai rodo sąsajas su gleivinės apsauginiais mechanizmais;
- Imuninės sistemos pokyčiai, kurie gali keisti H. pylori aktyvumą;
- Cirkadinių ritmų pokyčiai keičiantis dienos ilgumui.
Praktinė išvada: jei kasmet pavasarį pasikartoja tie patys skrandžio simptomai – tai nėra „normalu”. Tai signalas, kad reikia atlikti diagnostiką.
Tipiniai simptomai
Klasikiniai opaligės simptomai:
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje („po duobute”), kuris gali plisti į nugarą;
- Rėmuo, deginimas už krūtinkaulio;
- Pykinimas, kartais vėmimas;
- Pilvo pūtimas, sotumo jausmas;
- Skausmo ryšys su valgymu – skrandžio opa dažnai sukelia skausmą valgant arba iš karto po valgymo, dvylikapirštės žarnos opa – praėjus 2–3 valandoms po valgymo arba naktį.
Svarbus aspektas: maždaug 30–50 proc. pacientų, ypač vyresnio amžiaus arba vartojančių NVNU, opaligės simptomai gali būti silpni arba jų gali nebūti visai. Tokie pacientai dažniausiai į gydytojus patenka tik dėl komplikacijų – kraujavimo arba prakiurimo.
„Raudonosios vėliavos” simptomai – kada nedelsiant pas gydytoją
Šie požymiai reikalauja skubios endoskopinės diagnostikos:
- Vėmimas krauju (raudonas arba „kavos tirščių” pavidalo);
- Juodos, dervos pavidalo išmatos (melena) – rodo kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto;
- Stiprus, staiga atsiradęs pilvo skausmas – gali rodyti opos prakiurimą;
- Rijimo sutrikimai;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Mažakraujystė, nuolatinis nuovargis – galimas lėtinio kraujavimo požymis;
- Simptomai nepraeina gydant vaistais kelias savaites.
Kada opa nėra „tik opa”
Tai yra svarbiausia žinia, kurią noriu pabrėžti: kiekviena nauja skrandžio opa turi būti įvertinta atsakingai, su privaloma biopsija. Priežastis paprasta – skrandžio vėžys ankstyvosiose stadijose endoskopiškai dažnai atrodo kaip įprasta opa. Be histologinio tyrimo (mikroskopinio audinio mėginio vertinimo) atskirti gerybinę opą nuo piktybinės yra neįmanoma.
Klinikiniai požymiai, kurie didina įtarimą piktybiniam procesui:
- pacientas vyresnis nei 50 metų ir tai pirmoji opa;
- opa randama netipinėje vietoje (pvz., didžiojoje skrandžio kreivėje);
- opa didelė (>2 cm), netaisyklingų kraštų, su pakilusiais audiniais aplink;
- pacientas neteko svorio be aiškios priežasties;
- nustatyta mažakraujystė;
- gydymas standartinėmis dozėmis vaistais nepadeda per 6–8 savaites.
Tačiau – kartoju – be biopsijos jokio sprendimo padaryti negalima. Net mažytė, „nekalta” opa kartais atskleidžia pradinį adenokarcinomos židinį.
Diagnostika: gastroskopija su biopsija
Viršutinio virškinamojo trakto endoskopija (FEGDS, gastroskopija) yra pagrindinis diagnostinis tyrimas:
- procedūra trunka apie 5–10 minučių;
- gali būti atliekama be sedacijos arba „užmiegant” (sedacija arba lengva narkoze);
- leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną;
- iš įtartinos vietos paimama keletas audinio mėginių (biopsijų), kurie ištiriami patologo;
- tuo pačiu metu galima patikrinti dėl H. pylori bakterijos.
Nors nemaloni, gastroskopija yra saugi ir tiksliausia procedūra opaligei diagnozuoti.
Gydymas
Daugumą opų galima išgydyti konservatyviai:
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – omeprazolis, pantoprazolis, ezomeprazolis. Vartojami 4–8 savaites (kai kuriais atvejais ilgiau). Stipriai sumažina rūgšties išsiskyrimą skrandyje, leidžia opai užgyti.
- H. pylori eradikacija – jei bakterija nustatoma, skiriama antibiotikų ir PSI kombinacija 10–14 dienų. Po gydymo būtina patikra (kvėpavimo testu ar kontroline biopsija), ar bakterija sėkmingai pašalinta.
- NVNU vartojimo peržiūra – jei pacientas vartojo nesteroidinių vaistų, jie keičiami arba derinami su gleivinę saugančiais preparatais.
- Gyvenimo būdo korekcija – rūkymo nutraukimas, alkoholio mažinimas, mityba.
Komplikacijos, jei opa negydoma:
- vidinis kraujavimas (gali būti gyvybei pavojingas);
- prakiurimas (peritonitas – ūmus chirurginis būklė);
- skrandžio susiaurėjimas (stenozė), trukdantis maistui keliauti į žarnyną.
Nedidelei daliai pacientų reikalingas chirurginis gydymas – ypač jei opa kraujuoja, prakiūra arba neatsako į vaistus.
Stebėsena po gydymo
Skrandžio opaligės pacientams po gydymo dažnai rekomenduojama kontrolinė endoskopija po 6–8 savaičių, kad būtų patvirtinta pilna opos užgijimas. Tai ypač svarbu, jei pirminis tyrimas neatmetė piktybinio proceso. Jei opa neužgijo – reikalingi papildomi tyrimai ir kartais pakartotinė biopsija.
Registruokitės konsultacijai dėl skrandžio ligų.
Šaltiniai
- Lanas A. & Chan FKL. Peptic ulcer disease. Lancet, 2017;390(10094):613–624.
- Malfertheiner P. et al. Management of Helicobacter pylori infection: the Maastricht VI/Florence consensus report. Gut, 2022;71(9):1724–1762.
- Lordick F. et al. Gastric cancer: ESMO Clinical Practice Guideline for diagnosis, treatment and follow-up. Annals of Oncology, 2022;33(10):1005–1020.
