Gastritas yra viena dažniausių virškinamojo trakto ligų – lietuviškoje statistikoje skaičiuojama, kad bent vienos rūšies gastritu gyvenime yra sirgęs kiekvienas antras suaugęs žmogus. Tačiau tai nėra vientisa liga: po tuo pačiu pavadinimu slypi keletas labai skirtingų būklių – nuo lengvo gleivinės uždegimo, kurį galima išgydyti per kelias savaites, iki rimtos ikivėžinės atrofijos, reikalaujančios reguliarios stebėsenos. Šiame straipsnyje – kas yra gastritas, kokie jo tipai, kaip jis pasireiškia, diagnozuojamas ir gydomas, bei kada gastritas tampa rimta sąsaja su skrandžio vėžio rizika.
Kas yra gastritas
Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas. Skrandžio gleivinė yra vidinis sluoksnis, dengiantis skrandį iš vidaus ir gaminantis druskos rūgštį, fermentus bei gleives, apsaugančias patį skrandį nuo savaiminio „suvirškinimo”. Kai šis sluoksnis pažeidžiamas – dėl bakterinės infekcijos, vaistų, alkoholio, autoimuninio proceso ar kitų priežasčių, – atsiranda uždegimas.
Svarbu skirti tris terminus, kuriuos pacientai dažnai painioja:
- Gastritas – gleivinės uždegimas (mikroskopinis pokytis, matomas biopsijoje).
- Skrandžio opa – struktūrinis defektas, gilesnis pažeidimas su matomu „krateriu” gleivinėje.
- Funkcinė dispepsija – simptomai (skausmas, pilnumo jausmas, raugėjimas) be matomo gleivinės pažeidimo.
Šie trys diagnozės kartais sutampa, bet jas atskirti gali tik gastroskopijos su biopsija specialistas.
Gastrito tipai
Gastritas klasifikuojamas pagal eigą (ūmus / lėtinis), priežastį ir histologinius pokyčius.
Pagal eigą
Ūmus gastritas – staiga atsirandantis uždegimas, dažniausiai dėl aiškios priežasties (nesteroidinių vaistų, alkoholio, ūmios infekcijos). Simptomai ryškūs, bet trumpalaikiai – pašalinus priežastį, gleivinė atsistato per kelias dienas ar savaites.
Lėtinis gastritas – ilgalaikis, mėnesius ar metus trunkantis uždegimas. Dažniausiai sukeltas Helicobacter pylori bakterijos arba autoimuninio proceso. Tai svarbiausia gastrito forma, nes ji susijusi su didžiausia komplikacijų rizika.
Pagal priežastį
H. pylori sukeltas gastritas – pasaulyje dažniausia forma. Helicobacter pylori bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje, sukelia lėtinį uždegimą ir, jei negydoma, gali progresuoti iki atrofijos, žarnyninio metaplazijos, displazijos ir galiausiai – skrandžio adenokarcinomos. Lietuvoje šios bakterijos paplitimas yra ypač didelis – maždaug pusė suaugusių gyventojų yra jos nešiotojai.
Autoimuninis gastritas – paciento imuninė sistema klaidingai atakuoja paties skrandžio rūgšties gamintojas (parietalines ląsteles). Liga progresuoja iki autoimuninio atrofinio gastrito, sukelia rūgšties išsiskyrimo trūkumą, geležies ir vitamino B12 stokos mažakraujystę. Mokslinių duomenų rodo, kad ši forma sutinkama 0,5–4,5% populiacijos. Liga dažniau pasireiškia moterims, susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis (skydliaukės, cukrinio diabeto 1 tipo).
Cheminis (reaktyvus) gastritas – sukeltas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (ibuprofeno, diklofenako, naprokseno), aspirino, alkoholio arba tulžies refliukso iš dvylikapirštės žarnos.
Eosinofilinis, granulomatinis, limfocitinis gastritas – retesnės formos, susijusios su sisteminėmis ligomis (Krono liga, sarkoidozė, alergijos).
Pagal histologinius (mikroskopinius) pokyčius
Šie tipai aprašomi gastroskopijos ir biopsijos atsakyme:
- Paviršinis (eriteminis) gastritas – lengviausia forma, paviršinio gleivinės sluoksnio uždegimas su paraudimu. Dažniausiai grįžtamas.
- Erozinis gastritas – uždegimas su paviršinėmis erozijomis (mažais gleivinės defektais, kurie nesiekia raumeninio sluoksnio). Gali sukelti lengvą kraujavimą.
- Atrofinis gastritas – ilgo uždegimo padarinys: gleivinės ląstelės nyksta, sumažėja rūgšties gamybinis pajėgumas. Pagrindinė ikivėžinė būklė.
- Žarnyninė metaplazija – atrofijos progresavimas: skrandžio gleivinės ląstelės pakeičiamos į žarnyno tipo ląsteles. Aukštesnio skrandžio vėžio rizika.
- Hiperacidinis gastritas – tradicinis terminas, naudojamas apibūdinti gastritui su padidėjusia rūgšties sekrecija (dažniausiai paviršinis ar erozinis tipas).
Gastrito simptomai – į ką atkreipti dėmesį
Svarbu pabrėžti, kad dalis pacientų gastrito simptomų neturi visai, ypač lėtinio ar atrofinio. Liga gali tyliai progresuoti dešimtmečius, kol bus aptikta atsitiktinai atliekant gastroskopiją kitu tikslu.
Kai simptomai yra, dažniausiai pasireiškia:
- Skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje („po duobute”), kuris gali plisti į nugarą;
- Pilnumo jausmas valgant ar po valgymo;
- Pilvo pūtimas, raugėjimas;
- Pykinimas, kartais vėmimas;
- Apetito stoka;
- Rėmuo, deginimas už krūtinkaulio (ypač jei gretima refliukso liga);
- Maistas „stovi” – jausmas, kad valgis ilgai sėdi skrandyje.
Specifiški atrofinio ir autoimuninio gastrito simptomai:
- Bendras silpnumas, nuovargis – dėl geležies stokos mažakraujystės;
- Galvos svaigimas, dusulys – tos pačios priežasties;
- Tirpimas rankose ir kojose, atminties sutrikimai – vitamino B12 stokos požymiai (neurologinė pažaida);
- Gelsva odos atspalvis – sunkios B12 stokos požymis.
„Raudonosios vėliavos” simptomai – kada nedelsti
Šie požymiai reikalauja skubios gastroskopijos, nesvarbu, ar jau diagnozuotas gastritas:
- vėmimas krauju arba „kavos tirščių” pavidalo turinio;
- juodos, dervos pavidalo išmatos (melena);
- nepaaiškinamas svorio kritimas (>5 kg per kelis mėnesius);
- progresuojantis rijimo sutrikimas (disfagija);
- naujai atsiradusi ir greitai blogėjanti dispepsija po 50 m. amžiaus;
- nuolatinis stiprus pilvo skausmas;
- mažakraujystė, nustatyta kraujo tyrime.
Gastrito priežastys
Suprasti priežastį svarbu, nes gydymas tiesiogiai nuo jos priklauso.
- Helicobacter pylori infekcija – pasaulyje #1 priežastis. Bakterija perduodama užkrėstu maistu, vandeniu, per slogų asmeninį kontaktą. Dažnai užsikrečiama vaikystėje ir bakterija gyvena skrandyje dešimtmečius.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas. Pažeidžia gleivinės apsauginį barjerą. Rizika ypač padidėja vyresniems pacientams ir vartojant ilgai.
- Aspirinas mažomis dozėmis – kai vartojamas dėl širdies ligų profilaktikos.
- Alkoholis – sukelia tiesioginį gleivinės pažeidimą, ypač stiprūs gėrimai.
- Rūkymas – mažina apsauginių prostaglandinų gamybą, lėtina gleivinės atsistatymą.
- Autoimuninis procesas – paciento imuninė sistema atakuoja parietalines ląsteles.
- Stresas – nors anksčiau laikytas pagrindine priežastimi, dabar žinoma, kad jis veikia kaip rizikos veiksnys, ne tiesioginė priežastis. Sunkus fizinis stresas (ligoninėje, po didelės operacijos) gali sukelti vadinamąjį „streso gastritą”.
- Tulžies refliuksas – kai tulžies turinys grįžta iš dvylikapirštės žarnos į skrandį.
- Radioterapija – krūtinės ar pilvo srityje.
- Retesnės priežastys – Krono liga, sarkoidozė, virusinės infekcijos, alergijos.
Diagnostika: kaip nustatomas gastritas
Patikimai diagnozuoti gastritą įmanoma tik tiesiogiai apžiūrėjus skrandžio gleivinę ir paėmus biopsiją. Vien simptomų neužtenka, nes jie yra nespecifiniai ir gali būti būdingi ir kitoms ligoms (opaligei, funkcinei dispepsijai, gastroezofaginio refliukso ligai).
Pagrindiniai tyrimai
Gastroskopija (FEGDS) – auksinis standartas. Endoskopas su kamera įvedamas per burną, leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Procedūra trunka 5–10 minučių, gali būti atliekama be sedacijos arba „užmiegant”.
Biopsija – atliekama gastroskopijos metu. Iš kelių skrandžio vietų paimami maži audinio mėginiai. Histologinis tyrimas patologo mikroskope leidžia:
- patvirtinti uždegimą;
- nustatyti jo tipą (paviršinis, erozinis, atrofinis);
- aptikti H. pylori bakteriją;
- rasti žarnyninę metaplaziją ar displaziją (ikivėžinius pokyčius);
- atmesti vėžį.
H. pylori tyrimai
Šios bakterijos buvimą galima patikrinti keletu būdų:
- Kvėpavimo testas (UBT) – greitas, neinvazinis, labai tikslus. Pacientas išgeria specialų skystį ir įkvėpia į maišelį. Tikslumas >95%.
- Antigenų tyrimas išmatose – paprastas ir tikslus.
- Greitasis ureazės testas – atliekamas gastroskopijos metu iš biopsijos mėginio.
- Antikūnų tyrimas kraujyje – mažiau tikslus, nes negali atskirti aktyvios infekcijos nuo praeities.
- Histologija – biopsijoje galima matyti pačią bakteriją.
Papildomi tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas – mažakraujystei aptikti.
- Geležies, feritino, vitamino B12 tyrimai – ypač įtariant atrofinį ar autoimuninį gastritą.
- Antikūnai prieš parietalines ląsteles ir prieš vidinį faktorių – autoimuninio gastrito diagnostikai.
- Pepsinogen I/II santykis – netiesioginis atrofijos žymuo.
- Gastrino tyrimas – padeda diagnozuoti autoimuninį gastritą ir kitas retas būkles.
Gastrito gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties ir tipo. Universalaus „gastrito vaisto” nėra – tinkamas gydymo planas pagal kiekvieno paciento atveją sudaromas po diagnostikos.
H. pylori eradikacija
Pagal naujausias 2024 m. ACG (American College of Gastroenterology) gaires, jei nustatyta H. pylori bakterija, gydymas privalomas, nepriklausomai nuo simptomų buvimo. Tipinė schema – 14 dienų gydymas, derinant 2 ar 3 antibiotikus su protonų siurblio inhibitoriumi (PSI). Po gydymo, praėjus bent 4 savaitėms, atliekamas kontrolinis tyrimas (kvėpavimo testas ar antigenų tyrimas išmatose), ar bakterija sėkmingai pašalinta.
⚠️ Svarbu: dėl auganč io antibiotikų atsparumo, gydymo schemą turi parinkti gydytojas pagal vietos rezistencijos duomenis.
Rūgšties slopinimas
Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – omeprazolis, pantoprazolis, ezomeprazolis, lansoprazolis. Tai stipriausia ir efektyviausia rūgšties slopinimo grupė. Vartojami:
- 4–8 savaites simptomų gydymui;
- 7–14 dienų kartu su antibiotikais H. pylori eradikacijoje;
- ilgai – pacientams, vartojantiems NVNU dėl gretimų ligų.
H2 receptorių blokatoriai (famotidinas, ranitidinas) – silpnesni už PSI, naudojami trumpalaikiam simptomų valdymui.
Antacidai (kalcio karbonatas, magnio hidroksidas) – greitai numalšina simptomus, bet neturi gydomojo poveikio. Tinka epizodiniam vartojimui.
NVNU vartojimo peržiūra
Jei gastritą sukėlė nesteroidiniai vaistai, jie:
- arba pakeičiami kitais vaistais (paracetamoliu, opioidais);
- arba papildomai skiriami gleivinę saugantys preparatai (PSI, mizoprostolis).
Autoimuninio gastrito gydymas
Specifinio gydymo, kuris sustabdytų autoimuninį procesą, šiandien nėra. Gydymas yra substitucinis ir stebimasis:
- Vitamino B12 injekcijos arba skirtos didelės geriamosios dozės – gyvybiškai svarbios, nes be jų gali atsirasti negrįžtami neurologiniai pažeidimai.
- Geležies preparatai – mažakraujystės korekcijai.
- Reguliari endoskopinė stebėsena – kas 3 metus arba pagal individualų planą, nes autoimuninis atrofinis gastritas susijęs su 0,5% per metus skrandžio adenokarcinomos rizika ir 2,8% per metus I tipo neuroendokrininių navikų rizika.
Gyvenimo būdo korekcija
- Rūkymo nutraukimas – vienas svarbiausių žingsnių.
- Alkoholio mažinimas arba atsisakymas.
- Sveikesnė mityba – mažiau aštraus, riebaus, perdirbto maisto. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo.
- Reguliarus, dažnesnis mažomis porcijomis valgymas.
- Streso valdymas – nors stresas nėra tiesioginė priežastis, jis gali sustiprinti simptomus.
Gastritas namuose – ar yra gydymas namų sąlygomis?
Daug pacientų ieško „natūralių” gydymo būdų. Realistiškai:
- Mityba ir gyvenimo būdas turi reikšmingą poveikį, kai gastritas yra lengvas ir nesusijęs su H. pylori.
- Šaltalankių aliejus, ramunėlių arbata, aliejinės žuvies maistas gali turėti tam tikrą gleivinę saugantį poveikį, bet negali pakeisti vaistų gydymo, kai yra H. pylori infekcija ar erozijos.
- Soda ir kitos liaudiškos priemonės skausmui malšinti suteikia tik laikiną palengvėjimą, bet ilgainiui gali sukelti „rebound” rūgšties hipersekreciją.
⚠️ Svarbu: jei gastritas patvirtintas endoskopiškai – savigydos nepakanka. Reikalingas struktūrizuotas gydymo planas pagal nustatytą tipą.
Gastritas ir vaistai – ar reikia visada?
Ne. Lengvas paviršinis gastritas, sukeltas pavienio epizodo (alkoholio, vienkartinio NVNU vartojimo), gali užgyti ir be vaistų – pakanka pašalinti priežastį ir trumpai mažinti rūgšties išsiskyrimą.
Tačiau visada gydomi:
- H. pylori sukeltas gastritas;
- erozinis gastritas su simptomais;
- atrofinis gastritas (substitucinis ir stebėsenos planas);
- autoimuninis gastritas.
Gastritas ir skrandžio vėžys – kokia sąsaja
Tai svarbiausia žinia, kurią pabrėžia šiuolaikinė onkologija: dauguma skrandžio adenokarcinomos atvejų išsivysto nuosekliai – tai vadinamoji Correa kaskada:
Normali gleivinė
↓
Lėtinis aktyvus gastritas (dažniausiai dėl H. pylori)
↓
Atrofinis gastritas
↓
Žarnyninė metaplazija
↓
Displazija (lengva → sunki)
↓
Skrandžio adenokarcinomaŠis procesas trunka dešimtmečius – dažnai 20–40 metų. Tai reiškia, kad tikslinė intervencija (H. pylori eradikacija, atrofijos stebėsena, displazijos endoskopinis gydymas) gali nutraukti kaskadą bet kuriame etape.
Kuriems pacientams reikia stebėsenos?
Pagal 2025 m. ACG (American College of Gastroenterology) gaires, endoskopinė stebėsena rekomenduojama:
- pacientams su atrofiniu gastritu;
- pacientams su žarnyno tipo metaplazija (ypač jei išplitusi į skrandžio kūną);
- pacientams su autoimuniniu atrofiniu gastritu;
- pacientams, turintiems pirmos eilės giminaičius, sirgusius skrandžio vėžiu;
- imigrantams iš didelio skrandžio vėžio paplitimo regionų (Rytų Azija, Pietų Amerika).
Stebėsenos intervalas dažniausiai – kas 3 metai, bet individualus planas gali skirtis.
Gastritas vaikams
Vaikams gastritas pasitaiko rečiau nei suaugusiems, bet nėra retas. Dažniausios priežastys:
- H. pylori infekcija (perduodama tarp šeimos narių);
- NVNU (jei vartojami dėl reumatologinių ligų);
- alergijos (eozinofilinis gastritas);
- autoimuninis gastritas (rečiau nei suaugusiems).
Simptomai vaikams gali būti netipiški:
- pasikartojantis pilvo skausmas;
- apetito stoka;
- atsiliekantis svorio prieaugis;
- pykinimas, vėmimas;
- nuovargis.
Vaikams gastroskopija atliekama tik aiškiomis indikacijomis ir gydytojo specialisto sprendimu. Diagnostikos planą sudaro vaikų gastroenterologas.
Prevencija
Geriausia gastrito prevencija – išvengti pagrindinių priežasčių:
- Pasitikrinkite dėl H. pylori – ypač jei šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų ar patys turite simptomus.
- Atsargiai su NVNU – nevartokite ilgai be būtinybės. Jei reikia ilgalaikio gydymo, aptarkite su gydytoju gleivinę saugančias priemones.
- Atsisakykite rūkymo.
- Saikingai vartokite alkoholį.
- Sveika mityba – daugiau daržovių, vaisių, mažiau perdirbto, sūdyto, rūkyto maisto.
- Higiena – ypač maisto ir vandens, kelionėse į regionus su didesniu užkrečiamųjų ligų paplitimu.
- Periodiškai tikrinkite kraują – nedidelė geležies stoka gali būti pirmasis tylaus gastrito požymis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Kreiptis dėl gastrito simptomų vertėtų:
- jei diskomfortas pakrūtinyje, rėmuo ar pilnumo jausmas trunka ilgiau nei 2–3 savaites;
- jei simptomai grįžta vos sustabdžius vaistus;
- jei atsirado nors vienas „raudonosios vėliavos” simptomas (žr. aukščiau);
- jei artimieji sirgo skrandžio vėžiu;
- jei vartojate NVNU ir atsiranda skrandžio simptomai;
- jei kraujo tyrime nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė.
Dr. Martynas Lukšta atlieka konsultacijas trijose Vilniaus klinikose – Santaros klinikose, Baltijos Amerikos klinikoje ir Vilnelės klinikose. Registracijai dėl konsultacijos ar gastroskopijos – susisiekite per Kontaktus.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Kas yra gastritas paprastais žodžiais?
Gastritas yra skrandžio vidinio sluoksnio (gleivinės) uždegimas. Jis gali būti ūmus (staiga atsirandantis, dažnai trumpalaikis) arba lėtinis (ilgai trunkantis, dažniausiai sukeltas Helicobacter pylori bakterijos arba autoimuninio proceso). Gastritas pats savaime nėra vėžys, bet kai kurie jo tipai (ypač atrofinis su žarnyno tipo metaplazija) yra ikivėžinės būklės.
Kuo skiriasi gastritas nuo opaligės?
Gastritas yra paviršinis gleivinės uždegimas, dažniausiai be matomo defekto. Skrandžio opaligė – tai struktūrinis gleivinės pažeidimas su matomu „krateriu”, siekiantis gilesnius audinius. Nors abiejų priežastys panašios (H. pylori, NVNU), opaligė yra rimtesnė ir dažnai komplikuojasi kraujavimu ar prakiurimu.
Ar gastritas savaime praeina?
Lengvas ūmus gastritas, sukeltas vienkartinio epizodo (alkoholio, vieno NVNU vartojimo), gali užgyti per kelias dienas ar savaites pašalinus priežastį. Lėtinis gastritas, ypač sukeltas H. pylori arba autoimuninis, savaime nepraeina – jam reikia tikslinio gydymo.
Kiek laiko trunka gastrito gydymas?
Trumpalaikis simptomų gydymas protonų siurblio inhibitoriais paprastai trunka 4–8 savaites. H. pylori eradikacijos kursas – 10–14 dienų. Atrofinis ar autoimuninis gastritas reikalauja ilgalaikės stebėsenos ir substitucinio gydymo (vitamino B12, geležies). Po gydymo dažnai rekomenduojama kontrolinė endoskopija.
Ar reikia daryti gastroskopiją, jei skauda skrandį?
Ne visada. Trumpalaikiai, akivaizdžios priežasties (per daug suvalgyto, alkoholio, streso) sukelti simptomai dažniausiai praeina patys. Tačiau gastroskopija privaloma, jei: simptomai trunka ilgiau nei 4–6 savaites; nepadeda vaistai; atsiranda „raudonosios vėliavos” simptomai (vėmimas krauju, juodos išmatos, svorio kritimas, disfagija); pacientui per 50 m. ir tai pirmas dispepsijos epizodas.
Ką galima valgyti sergant gastritu?
Bendros rekomendacijos: dažnai mažomis porcijomis; vengti alkoholio, kavos perdėto, aštraus, riebaus, rūkyto, sūdyto maisto; daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo, liesų baltymų. Konkretus mityb planas – pagal gydytojo ar dietologo individualias rekomendacijas. Universalios „gastrito dietos” nėra – pagal tipą ir simptomus rekomendacijos skiriasi.
Ar gastritas gali virsti vėžiu?
Tiesiogiai – ne, bet kai kurie gastrito tipai yra ikivėžinės būklės. Lėtinis aktyvus H. pylori sukeltas gastritas gali progresuoti į atrofiją, žarnyninę metaplaziją, displaziją ir galiausiai – skrandžio adenokarcinomą. Šis procesas trunka dešimtmečius. Laiku atlikta H. pylori eradikacija ir endoskopinė stebėsena gali šią kaskadą nutraukti.
Šaltiniai
- Shah SC. et al. ACG Clinical Guideline: Diagnosis and Management of Gastric Premalignant Conditions. American Journal of Gastroenterology, 2025.
- Chey WD. et al. ACG Clinical Guideline: Treatment of Helicobacter pylori Infection. American Journal of Gastroenterology, 2024.
- Malfertheiner P. et al. Management of Helicobacter pylori infection: the Maastricht VI/Florence consensus report. Gut, 2022;71(9):1724–1762.
- Castellana C. et al. Autoimmune Atrophic Gastritis: A Clinical Review. Cancers, 2024;16(7):1310.
- Pimentel-Nunes P. et al. Management of epithelial precancerous conditions and lesions in the stomach (MAPS II): ESGE/EHMSG/ESP/SPED guideline update 2019. Endoscopy, 2019;51(4):365–388.
- Lordick F. et al. Gastric cancer: ESMO Clinical Practice Guideline for diagnosis, treatment and follow-up. Annals of Oncology, 2022;33(10):1005–1020.
