Sprendimas dėl skrandžio vėžio ar stemplės vėžio operacijos pacientui dažnai būna vienas iš sunkesnių gyvenime. Tačiau pasiruošimas operacijai – tai ne tik dokumentų pasirašymas ar gulėjimas į ligoninę. Tai sąmoningas procesas, kuris gali reikšmingai paveikti operacijos sėkmę, atsigavimo greitį ir ilgalaikius rezultatus. Šiame straipsnyje – ką svarbu žinoti pacientui prieš sudėtingą viršutinio virškinamojo trakto operaciją.
Diagnostinis etapas: tyrimai, kurie nustatys gydymo metodų planą
Prieš planuojant operaciją būtina tiksliai įvertinti ligos pobūdį, stadiją ir paciento bendrą būklę. Standartinis tyrimų kompleksas apima:
- Endoskopija su biopsija (FEGDS) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis vizualiai apžiūrėti stemplę bei skrandį ir paimti audinio mėginį histologiniam tyrimui.
- Krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija (KT) – įvertina naviko išplitimą ir galimas metastazes.
- PET/KT tyrimas – padeda nustatyti tolimas metastazes, kurių KT gali nematyti. Ypač svarbus prieš didelės apimties operaciją.
- Endoskopinis ultragarsas (EUS) – tiksliai įvertina naviko gylį stemplės ar skrandžio sienelėje (T stadija) ir aplinkinius limfmazgius.
- Diagnostinė laparoskopija – kai kuriais atvejais (ypač skrandžio vėžio) atliekama mažo pjūvio operacija, leidžianti tiesiogiai įvertinti pilvaplėvės būklę ir atmesti mikroskopines metastazes.
- Kraujo tyrimai ir biomarkeriniai tyrimai (HER2, PD-L1, MSI/MMR) – padeda parinkti taikinių terapiją ar imunoterapiją, jei jos reikės.
Surinkus visus duomenis, sprendimas priimamas multidisciplininės komandos konsiliume, kurioje dalyvauja chirurgai, onkologai-chemoterapeutai, radiologai ir patologai.
Neoadjuvantinė terapija – kodėl dažnai pradedama nuo jos
Daugumai pacientų, sergančių lokaliai išplitusiu stemplės ar skrandžio vėžiu, šiuolaikiniai protokolai rekomenduoja chemoterapiją prieš operaciją (neoadjuvantinę). Šis sprendimas nėra atsitiktinis – jį patvirtina dideli klinikiniai tyrimai (FLOT4-AIO, MAGIC, CROSS), parodę reikšmingai geresnį penkerių metų išgyvenamumą lyginant su vien chirurginiu gydymu.
Chemoterapijos tikslas:
- sumažinti naviką, kad operacija būtų techniškai paprastesnė;
- sunaikinti mikroskopines metastazes;
- įvertinti naviko atsaką į gydymą (tai prognoziškai svarbi informacija).
Po neoadjuvantinio kurso atliekamas pakartotinis vaizdinis tyrimas, ir tik tada planuojama operacija.
Prehabilitacija: kuo geresnė forma prieš operaciją – tuo greitesnis atsigavimas
Pastarąjį dešimtmetį medicinoje plačiai pripažintas prehabilitacijos principas – tai struktūrizuotas paciento paruošimas, prasidedantis 2–4 savaitės iki operacijos. Pagrindinės prehabilitacijos sritys:
- Fizinis aktyvumas – net paprasti pasivaikščiojimai 30 minučių per dieną gerina kvėpavimo funkciją ir mažina pooperacinių komplikacijų riziką.
- Mityba – jei pacientas neteko svorio, kalbama su dietologu apie aukštos energinės vertės mitybą, kartais skiriami baltyminiai papildai.
- Rūkymo nutraukimas – net 4 savaitės be rūkymo prieš operaciją reikšmingai mažina plaučių komplikacijų riziką.
- Alkoholio atsisakymas – sumažina kraujavimo, infekcijų ir širdies komplikacijų riziką.
- Psichologinis pasiruošimas – pokalbiai su artimaisiais, esant poreikiui – su psichologu.
Tarptautinės ERAS® (Enhanced Recovery After Surgery) gairės pabrėžia, kad pacientai, taikę prehabilitacijos principus, atsigauna vidutiniškai 2–3 dienomis greičiau ir patiria mažiau komplikacijų.
Vaistai – kuriuos derinti, kuriuos sustabdyti
Apie visus vartojamus vaistus būtina pranešti gydančiam gydytojui ir anesteziologui. Ypač svarbūs:
- Antikoaguliantai ir antiagregantai (varfarinas, klopidogrelis, naujieji geriamieji antikoaguliantai) – dažniausiai stabdomi 5–7 dienos prieš operaciją (pagal individualų planą).
- Cukrinio diabeto vaistai – metforminas dažnai stabdomas operacijos dieną; insulino dozės derinamos.
- Spaudimo vaistai – dažniausiai vartojami toliau, bet AKF inhibitoriai ir sartanai gali būti praleidžiami operacijos rytą.
- Maisto papildai ir augaliniai preparatai – kai kurie (česnakas, žuvų taukai, ginkmedis) gali padidinti kraujavimą, todėl stabdomi 1–2 savaites prieš operaciją.
Niekada nestabdykite vaistų savarankiškai – tai daroma tik gydytojui patarus.
Praktinis pasiruošimas operacijos dieną
Likus 24–48 valandoms iki operacijos:
- nuo vidurnakčio dažniausiai negalima valgyti, o skysčius leidžiama gerti iki 2 valandų prieš anesteziją (pagal ERAS protokolą);
- vakare prieš operaciją – dušas su antibakteriniu muilu;
- nesinešti į ligoninę papuošalų, didelių pinigų sumų, kontaktinių lęšių;
- pasiimti dokumentus, vaistų sąrašą, namų kapcus, asmens higienos priemones, telefoną ir kraunės.
Po operacijos: ko tikėtis pirmosiomis dienomis
Šiuolaikinėse klinikose taikomas ERAS protokolas padeda greičiau atsistatyti:
- 1-oji para – pacientas mobilizuojamas, pradedami kvėpavimo pratimai, leidžiama gerti vandenį.
- 2–3-ioji para – palaipsnis perėjimas prie skystos mitybos.
- 4–7-oji para – mityba palaipsniui plečiama.
- Išvykimas namo – dažniausiai 5–8-ąją parą po minimaliai invazinės operacijos.
Atsigavimas namuose tęsis dar 4–8 savaites. Šiuo laikotarpiu būtina dietologo konsultacija, palaipsnis fizinio aktyvumo grąžinimas ir reguliarūs gydytojo vizitai.
Konsultacijai dėl pasiruošimo skrandžio ar stemplės operacijai galite registruotis Kontaktai.
Šaltiniai
- Low DE. et al. Guidelines for Perioperative Care in Esophagectomy: ERAS® Society Recommendations. World Journal of Surgery, 2019;43(2):299–330.
- Mortensen K. et al. Consensus guidelines for enhanced recovery after gastrectomy: ERAS® Society recommendations. British Journal of Surgery, 2014;101(10):1209–1229.
- Al-Batran SE. et al. Perioperative chemotherapy with FLOT versus ECF/ECX (FLOT4-AIO). Lancet, 2019;393(10184):1948–1957.
